Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pastaruoju metu pasižymi sparčiai besikeičiančiomis naujovėmis ir tendencijomis. Investuotojai, buvę įdomiuose NT projektuose, akylai stebi rinkos pokyčius bei galimas ateities perspektyvas. Įvairių ekonomikos veiksnių įtaka bei vyriausybės politika iš esmės veikia šalies nekilnojamojo turto sektorių. NT naujienos – sritis, kurią itin svarbu sekti.

NT naujienos Lietuvos rinkoje
Viena iš pastebimiausių naujovių yra būsto nuoma Lietuvoje, kuri pastaraisiais metais suaktyvėjo didžiuoju mastu. Didėjantis bendraujančių verslo centrų skaičius ir augantis gyventojų poreikis iškėlė paklausą nuomojamiems būstams. Tai suteikia galimybių investuotojams diversifikuoti portfelius ir pelningai išnaudoti rinkos progas.
Be to, naujos gyvenamųjų ir komercinių pastatų statybos projektai ne tik atnaujina urbanistiką, bet ir skatina infrastruktūros plėtrą bei didina ekonominį aktyvumą regionuose. Vyriausybės skatinamos iniciatyvos dėl energijos efektyvumo ir darnaus bendruomenių vystymo taip pat turi įtakos nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai.
NT naujienas verta stebėti ne tik investuotojams, bet ir potencialiems būsto pirkėjams bei nuomininkams. Supratimas apie rinkos tendencijas ir ateities prognozes leidžia priimti teisingus sprendimus perkant / parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto rinkos svyravimams labai didelė įtaką turi bankų ir kitų kreditavimo įstaigų siūlumos finansavimo sąlygos. Būtent centrinio Europos banko keliamos sąlygos reguliuoja NT rinkos aktyvumą. Visgi didžioji dalis NT sandorių yra sudaroma naudojantis būsto paskolomis.
Lietuvos bankas atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN), kurie įsigalios nuo 2026-08-01. Naujos taisyklės žymi esminę rinkos permainą: pirmą kartą būstą perkantiems pradinis įnašas mažinamas nuo 15 proc. iki 10 proc. (taikant sąlygas). Tuo pat metu griežtinamos sąlygos investuotojams ir imantiems antrą paskolą – 15proc. įnašo išimtis taikoma tik grąžinus daugiau nei 50 proc. kiekvienos turimos paskolos. Visiems paskolų gavėjams įvedamas griežtesnis mokumo testas (DTI su 6 proc. norma), siekiant užtikrinti atsparumą palūkanų normų pokyčiams.
Nuo 2026 m. Lietuvoje įsigalioja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reforma, kuri kardinaliai pakeis pirmojo, antrojo ir kiekvieno paskesnio būsto apmokestinimo tvarką. Dauguma gyventojų, turinčių tik vieną būstą, mokesčio poveikio beveik nepajus dėl itin aukštos neapmokestinamos ribos.
Registrų centras paskelbė naujus visos šalies statinių mokestinius įkainius, kurie įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad jau dabar kiekvienas būsto gali sužinoti, kiek vertas jo turtas pagal naują vertinimą. Svarbu žinoti: NT mokestį už 2025 m. dar skaičiuosime pagal senąsias vertes, o naujosios bus taikomos nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai nuo 2026 m. sausio 1 d. leis parduoti nekilnojamą turtą po 5 metų nuo įsigijimo ir nemokėti GPM mokesčio už gautą pelną. Iki 2026 - ųjų galiojusi 10 metų išlaikymo taisyklė keičiasi į 5 metų laikotarpį. Ši lengvata taikoma visam gyventojui priklausančiam NT, jei tik šis buvo išlaikytas 5 metus nuo įsigijimo momento. Ši lengvata taikoma visam gyventojui priklausančiam NT, jei tik šis buvo išlaikytas 5 metus nuo įsigijimo momento.
Nekilnojamojo turto pardavimas yra svarbus ir dažnai sudėtingas procesas, kuris susijęs ne tik su pačiu turto įsigijimu ar pardavimu. Vienas iš aspektų, į kurį reikia atsižvelgti, yra nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai. Pirkėjai ir pardavėjai turi turėti pakankamai informacijos šia tema, kad būtų galima išvengti galimų problemų ir brangių klaidų. Nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai taikomi gautam pelnui po turto pardavimo. Gyventojų pajamų mokesčio 15 proc. tarifu apmokestinamas turto pardavimo, įsigijimo bei leidžiamų atskaitymų kainų skirtumas. Plačiau apie tai skaitykite šiame straipsnyje.
Naujos statybos butų pardavimas nuo 2024 - ųjų ir svarbiausi pokyčiai. Kas keisis perkant buta naujos statybos daugiabučiuose? Kokie pirkimo proceso pokyčiai? Visą naudingą informaciją rasite šiame straipsnyje.
Nuo 2024 m. keičiasi ir NŽT struktūra. Didžiausias struktūrinis pokytis yra susijęs su 50 teritorinių skyrių jungimu į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų).
Kapitalinis remontas ir rekonstravimas yra svarbi statinių atnaujinimo proceso dalis. Nors sąvokos dažnai naudojamos kaip sinonimai, tarp jų yra tam tikrų skirtumų ir reikalavimų, kuriuos svarbu suprasti.
Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) įspėja: įsigijus tokį butą ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą.




![Nekilnojamojo turto pardavimo mokesčiai. GPM [2026]](https://astasamulionyte.lt/wp-content/uploads/2023/11/Nekilnojamojo-turto-pardavimo-mokesciai.-GPM.png)




