Kapitalinis remontas ir rekonstravimas: skirtumai ir reikalavimai

Asta Samulionytė
2023-12-13

Kapitalinis remontas ir rekonstravimas yra svarbi statinių atnaujinimo proceso dalis. Nors sąvokos dažnai naudojamos kaip sinonimai, tarp jų yra tam tikrų skirtumų ir reikalavimų, kuriuos svarbu suprasti.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija paaiškina, kuo statinio kapitalinis remontas skiriasi nuo rekonstravimo, kada jiems atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) ir kokia numatoma atsakomybė, jei nesilaikoma teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Kapitalinis remontas: kokie keliami reikalavimai?

Kapitalinis remontas – procesas, kurios tikslas yra atnaujinti pastatą / patalpą nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Tai gali apimti pastato šildymo, elektros ar vandens sistemų atnaujinimą, renovaciją arba net pastato konstrukcijos stiprinimą. Kapitalinio remonto tikslas yra atkurti pastato / patalpos funkcionalumą, saugumą ir patrauklumą.

Pastato laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Taigi esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai yra tas, kad perstatant pastato laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie pastato išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju – pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys.

Statinio rekonstravimas: kas svarbu?

Rekonstravimas, kita vertus, yra platesnis sąvokos apibrėžimas ir apima ne tik atstatymą, bet ir galimybę pakeisti pastato / patalpos paskirtį bei funkcionalumą. Tai dažnai apima statybos struktūrų pakeitimus, pertvaras, pridėjimus arba pastato dalinį ar net visišką pakeitimą. Rekonstravimas gali apimti naujų arba patobulintų funkcijų įtraukimą, tokių kaip papildomos patalpos arba modernios techninės sistemos.

Statybos įstatyme pastato / patalpos rekonstravimas apibrėžiamas kaip statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

Reglamento 9 punkte išvardyti statybos darbai, kuriuos atlikus laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos yra perstatomos. Laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis, įrengiamos naujos ar pašalinama dalis esančių konstrukcijų.

Nuo 2023-11-01 įsigalioja Statybos įstatymo nuostata, numatanti, kad, jeigu rekonstruojamo pastato tūris po rekonstrukcijos padidės daugiau negu 100 procentų, toks pastatas bus laikomas nauju statiniu ir jam bus taikomi teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.

Skirtingai nuo kapitalinio remonto, rekonstravimas gali reikalauti griežtesnių leidimų ir teisinių procedūrų, nes jis gali įtakoti pastato išvaizdą, aplinkos vystymą arba netgi kultūrinį paveldą. Tai reikalauja išsamesnio projektavimo proceso ir galimai ilgesnio laiko bei išlaidų. Be to, rekonstravimo procesas gali būti sudėtinges dėl greta esančių ar kitų infrastruktūros sistemų įtraukimo.

Svarbu, kad kapitalinis remontas ir rekonstravimas būtų atliekami atsižvelgiant į projektavimo ir statybos standartus, nacionalinius ar vietinius statybos kodeksus ir taisykles. Tai užtikrins, kad atnaujinta infrastruktūra būtų saugi, patikima ir priimtina. Taip pat būtina nepamiršti, kad pastato naudotojai, gyventojai arba darbuotojai turėtų būti informuojami ir supažindinami su atliekamais darbais bei galimu trukdymu.

Norint pasiekti sėkmingą kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos rezultatą, svarbu aiškiai nusistatyti tikslus ir poreikius, atlikti išsamų tyrimą bei parengti tinkamą projektą.

Kapitalinis remontas ir rekonstravimas gali būti didelės apimties ir kompleksiški projektai, tačiau jų teisingas įgyvendinimas yra būtinas norint išlaikyti infrastruktūros patikimumą ir gerovę.

Kokias atvejais būtinas statybą leidžiantis dokumentas?

Statybos inspekcija yra sukūrusi modernius įrankius, kurių pagalba greitai ir paprastai galite pasitikrinti ar planuojamiems pastato / patalpos kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas.  Automatinius klausimynus rasite čia:

Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas kapitaliniam remontui;

Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas rekonstravimui.

Daugiau naudingos informacijos