Nekilnojamojo turto pardavimas

Kokių dokumentų reikia parduodant butą?

Sąrašas dokumentų, kurie yra reikalingi parduodant butą:
1. Turto įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.);
2. Buto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra buto planas ir kiti namo techniniai duomenys;
3. Galiojantis asmens tapatybės dokumentas;
4. Registrų centro išrašas;
5. Jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas butas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas – teismo leidimas parduoti;
6. Jei butas yra įkeistas kredito įstaigai – kreditoriaus leidimo parduoti;
7. Jei butas priklauso keliems bendrasavininkams – sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendrasavininkai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai;
8. Jei esate susituokęs – sutuoktinio sutikimas parduoti;
9. Jei esate išsituokęs – ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo – buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti;
10. Energetinio naudingumo sertifikatas, kurį įprastai užsako notaras.

Kokių dokumentų reikia parduodant žemės ūkio paskirties sklypą?

Dokumentai, reikalingi parduodant žemės ūkio paskirties sklypą:
1. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) leidimas parduoti sklypą. NŽT informuos visus pirmumo teisę turinčius asmenis apie Jūsų sklypo pardavimą ir Jūsų norimą kainą. Tačiau NŽT pateiktame prašyme leidimui gauti turi būti nurodyta mažiausia Jūsų norima gauti kaina. Su gautu NŽT leidimu sklypo kitiems asmenims negalėsite parduoti pigiau, nei buvo pasiūlyta pirkti pirmumo teisę turintiems asmenims.
2. Jei nė vienas pirmumo teisę turintis žmogus nepareiškė noro pirkti Jūsų sklypą, tuomet jį drąsiai galite parduoti kitiems asmenims. Kiti asmenys turi teisę pirkti Jūsų sklypą už tą pačią kainą, kuri yra nurodyta NŽT leidime arba už didesnę kainą.
3. Nuo 2018 metų NŽT leidimas taip pat reikalingas ir pirkėjui. Jis taip pat turi kreiptis su prašymu į NŽT bei pateikti jau turimų sklypų deklaraciją.
4. Parduodant žemės ūkio ūkio paskirties sklypą taip pat bus reikalingas sklypo planas.
5. Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
6. Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.
7. Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai – kreditoriaus leidimas parduoti.
8. Jei žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams – sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendrasavininkai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai. Jei bendrasavininkai savo dalies nesutinka parduoti, tokiu atveju jie turi parašyti notarų biure atsisakymą pirkti Jūsų dalį. Su atsisakymu Jūs galite parduoti Jums priklausančią sklypo dalį.
9. Jei esate išsituokęs – ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo.
Jei tokio sprendimo nebuvo – buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
10. Jei esate susituokęs – sutuoktinio sutikimas parduoti.

Ar reikalingi geodeziniai matavimai parduodant žemės sklypą?

Geodeziniai (kadastriniai) matavimai yra atliekami norint parduoti, išnuomoti ar dovanoti žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai (namų valda ar kita paskirtis), taip pat jei to pageidauja būsimas savininkas ar nuomininkas ir sklypas yra ne miesto, o rajono ribose. Jei žemės sklypas yra rajono ribose, tai tiek pardavimui, tiek dovanojimui pakanka preliminarių sklypo matavimų, neatsižvelgiant į sklypo paskirtį. Tokiu atveju ant preliminarių sklypo matavimų plano yra būtina žyma apie tai, kad sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Norint atlikti geodezinius (kadastrinius) žemės sklypo matavimus yra būtini šie dokumentai:
1. Žemės sklypo registro pažymėjimas;
2. Preliminarių matavimų planas;
3. Statinių, esančių sklype, registro pažymėjimas.

Kaip parduoti priklausančią namo dalį?

Namo dalies pardavimas yra nelengvas procesas. Parduodamo namo bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą namo dalį. Jiems turi būti pasiūlyta ta kaina ir tos sąlygos, kuriomis namo dalis parduodama. Pasiūlymas gali būti žodinis arba notaro patvirtintas pranešimas raštu. Jei po žodinio pasiūlymo pirkti nei vienas iš bendraturčių nepareiškė noro pirkti, tuomet norimą parduoti dalį galima siūlyti tretiesiems asmenims. Prieš pirkimo-pardavimo sandorį bendraturčiai privalo nuvykti pas notarą ir parašyti atsisakymą pirkti jiems pasiūlytą dalį už tam tikrą kainą arba už bet kokią pasiūlytą kainą. Bendraturčių atsisakyme pirkti nurodyta kaina negali būti mažesnė nei pirkimo-pardavimo sutartyje įvardinta kaina. Bendraturčiai atsisakymą pirkti taip pat gali parašyti ir sandorio metu. Jei bendraturčiai reikalauja raštiško notaro patvirtinto pranešimo apie parduodamą dalį – tuomet reikia registruotu laišku siųsti pranešimą apie ketinimus parduoti turtą už tam tikrą kainą.

Jei bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės neįgyvendina per vieną mėnesį po pranešimo gavimo, pardavėjas gali parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui už tą pačią kainą, kuri buvo pasiūlyta bendraturčiams, arba brangiau.

Jeigu namo dalies pardavimas įvyko pažeidžiant pirmenybės teisę pirkti namą, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Sandoriui reikalingi dokumentai:

1. Galiojantis asmens tapatybės dokumentas;
2. Turto įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis; paveldėjimo teisės liudijimas; dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.);
3. Namo kadastrinių matavimų byla, kurioje yra namo planas ir kiti namo techniniai duomenys;
4. Žemės sklypo planas;
5. Namo ir žemės sklypo Registrų centro išrašai;
6. Jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas turtas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas – teismo leidimas parduoti;
7. Jei turtas yra įkeistas kredito įstaigai – kreditoriaus leidimas parduoti;
8. Jei turtas priklauso keliems bendrasavininkamsbus reikalingas jų raštiškas, notaro patvirtintas atsisakymas pirkti namo dalį arba notaro patvirtintas pranešimas apie ketinimus parduoti turtą, po kurio įteikimo praėjo 1 mėnuo;
9. Jei esate išsituokęs – ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo
Jei tokio sprendimo nebuvo – buvusio sutuoktinio sutikimo parduoti.
10. Jei esate susituokęs – sutuoktinio sutikimas parduoti.
11. Energetinio naudingumo sertifikatas. Jį užsisakyti galite čia: http://sertifikavimas.com/

Kaip parduoti visą namą, priklausantį keliems asmenims?

Norint parduoti namą, priklausantį keliems bendraturčiams, pardavimo procedūra realiai yra tokia pati kaip ir namo, priklausančio vienam savininkui.  Svarbiausia yra surasti visiems priimtiną kompromisą dėl parduodamo turto kainos ir sąlygų. Pasirašant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą turi dalyvauti visi bendraturčiai arba parašyti įgaliojimą juos atstovauti.

Sandoriui reikalingi dokumentai:
1. Galiojantis asmens tapatybės dokumentas;
2. Turto įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis; paveldėjimo teisės liudijimas; dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.);
3. Namo kadastrinių matavimų byla, kurioje yra namo planas ir namo kiti techniniai duomenys;
4. Žemės sklypo planas;
5. Namo ir žemės sklypo Registrų centro išrašas;
6. Jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas turtas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas – teismo leidimas parduoti;
7. Jei turtas yra įkeistas kredito įstaigai – kreditoriaus leidimas parduoti;
8. Jei namas priklauso keliems bendrasavininkams – sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendrasavininkai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai;
9. Jei esate išsituokęs – ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo – buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti;
10. Jei esate susituokęs – sutuoktinio sutikimas parduoti;
11.Energetinio naudingumo sertifikatas. Jį užsisakyti galite čia: http://sertifikavimas.com/

Kaip parduoti areštuotą turtą?

Areštuoto turto pardavimas yra gan nemalonus procesas ir nekilnojamojo turto pardavėjui, ir pirkėjui. Parduoti areštuotą turtą galima tik tada, kai grąžinamos skolos ir gaunamas antstolio leidimas parduoti.

1 žingsnis: padengti skolą arba rasti pirkėją, kuris sutiktų padengti jūsų skolą pirkimo metu. Jei įsiskolinimas nėra didelis, jį galima padengti iš pirkėjo sumokėto avanso ir išregistruoti areštą iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.

2 žingsnis: jei jūsų įsiskolinimas yra didelis ir nėra galimybių padengti skolą iki turto pardavimo momento – jūs turite kreiptis į antstolį, kad jis išduotų leidimą turto pardavimui su sąlyga, kad pardavimo dieną įsiskolinimas bus apmokėtas. Su šia pažyma jūs turite kreiptis į notarą, o pirkėjas pardavimo dieną turės pervesti jūsų įsiskolinimą į anstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Po apmokėjimo antstolis areštą išregistruos.

Areštuoto turto pardavimas iki varžytinių yra gana komplikuotas. Potencialų pirkėją turėsite informuoti apie esantį areštą, o tai daugelį žmonių gąsdina. Taip pat pirkėją turėsite užtikrinti, kad jis nepraras savų pinigų padengdamas jūsų įsiskolinimą antstoliui. Tokiu atveju itin svarbi patyrusio nekilnojamojo turto brokerio pagalba, kuris mokėtų būsimam pirkėjui suprantamai paaiškinti esamą situaciją ir suvaldytų visą procesą.

Nekilnojamojo turto dovanojimas

Nekilnojamojo turto dovanojimo procesas

Nekilnojamojo turto dovanojimas yra dvišalė sutartis, kada vienas asmuo neatlygintinai perleidžia turtą kitam, o kitas – tampa turto savininku. Dovanotojas negali bet kada atsiimti dovanos atgal. Tačiau dovanotojas gali dovanojimo sutartyje nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų. Jei dovanos gavėjas šios sąlygos nesilaiko, dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti sąlygos įvykdymo arba dovanojimo sutarties panaikinimo ir turto grąžinimo jam atgal.Dovanojantis asmuo, dovanodamas dovaną, pajamų negauna, todėl jam nėra taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tuo tarpu dovanos gavėjui GMP gali būti taikomas priklausomai nuo to, iš kokio asmens yra gauta dovana. Dovanos gautos iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), senelių, brolių, seserų ir vaikaičių gyventojų pajamų mokesčiu nėra apmokestinamos. Dovanos vertė jos apmokestinimui šiuo atveju reikšmės neturi.

Gavus dovaną ne iš šeimos narių, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nereikia mokėti tik tuomet, jei bendra per metus gautų dovanų verčių suma neviršija 2500 eurų. Šią sumą viršijus, 2500 eurų viršijanti suma yra apmokestinama 15 proc. dydžio GPM.

Kaip parduoti dovanotą turtą?

Nėra numatyta jokių terminų, kada būtų galima parduoti dovanojimo būdu gautą turtą. Tačiau gyventojų pajamų mokestis (GPM), pardavus dovanotą turtą, bus taikomas. Pajamų mokesčiu, taikant 15 proc. tarifą, apmokestinamas skirtumas: iš gautų turto pardavimo pajamų atėmus dovanos gavimo dieną egzistavusią turto vertę pagal tikrąją rinkos kainą.

Neradote atsakymo į savo klausimą?
Užduoti klausimą galite čia: